Menyuam Mosliab Daim Ntawv Qhia Txog Kev Noj Qab Nyob Zoo
Yog hais tias koj muaj ib tug menyuam mos liab, daim ntawv qhia txog kev noj qab nyab zoo rau menyuam mos liab no yuav pab tau koj khiav koj tus menyuam txoj kev loj hlob thiab mus ntsib tus kws kho mob.
Txoj hauv kev npaj rau kev mus ntsib rau ib qho kev ntsuam xyuas menyuam kev noj qab haus huv nrog tus kws kho mob
Kev mus ntsib ib qho kev ntsuam xyuas menyuam kev noj qab haus huv yog mus kuaj koj tus menyuam li kev loj hlob thiab kev paub tab. Qhov no kuj yog ib lub sijhawm rau koj tus menyuam mus txhaj tshuaj tiv thaiv kab mob.
3 Nqe Lus Nug (Ask Me 3®)
Nug koj tus kws kho mob 3 nqe lus nug kom koj nkag siab zoo txog koj tus menyuam li kev noj qab haus huv thiab yam uas koj tuaj yeem u a tau los tswj kom nws noj qab haus huv:
- Qhov teeb meem loj uas muaj rau kuv tus menyuam yog dab tsi?
- Kuv yuav tsum ua dab tsi?
- Vim li cas nws thiaj li tseem ceeb rau kuv ua qhov no?
Yog tias koj muaj lus nug txog koj tus menyuam li kev loj hlob, nug koj tus kws kho mob. Ntseeg qhov uas koj paub tau — koj paub koj tus menyuam zoo tshaj txhua tus!
Yuav soj qab thiab txhim kho koj tus menyuam mos txoj kev taug tau li
Siv phau ntawv qhia no kom paub hais tias thaum twg yuav coj koj tus menyuam mus ntsib kws kho mob thaum muaj noob nyoog 0-12 lub hlis.
Mus Ntsib Rau Ib Qho Kev Ntsuam Xyuas Menyuam Kev Noj Qab Haus Huv Thaum Yug Los
Teem caij rau koj tus menyuam thawj zaug kev mus ntsib kws kho mob txhawm rau kev noj qab haus huv ntawm tus menyuam rau 3-5 hnub tom qab yug los.
Cov Hom Phiaj Tseem Ceeb
- Paub tau lub suab lus ntawm tus leej niam.
- Paub tig tau lub taub hau mus rau lub mis los sis lub taub mis.
Cov Tshuaj Tiv Thaiv Kab Mob
- Mus Txhaj Tshuaj Tiv Thaiv Kab Mob Siab Hom B (Hepatitis B; HepB; raws li sau hauv lus Askiv).
- Nrog koj tus kws kho mob tham txog thaum twg yuav tsum coj koj tus menyuam mus txhaj cov tshuaj tiv thaiv nirsevimab txhawm rau tiv thaiv tus kab mob RSV.
1 hlis Mus Ntsib Rau Ib Qho Kev Ntsuam Xyuas Menyuam Kev Noj Qab Haus Huv
Cov Hom Phiaj Tseem Ceeb
- Pib luag.
- Paub tsa lub taub hau sawv thaum pw khwb rwg.
Cov Tshuaj Tiv Thaiv Kab Mob
- Nrog koj tus kws kho mob tham txog thaum twg yuav tsum coj koj tus menyuam mus txhaj cov tshuaj tiv thaiv nirsevimab txhawm rau tiv thaiv tus kab mob RSV.
2 hlis Mus Ntsib Rau Ib Qho Kev Ntsuam Xyuas Menyuam Kev Noj Qab Haus Huv
Cov Hom Phiaj Tseem Ceeb
- Paub tig lub taub hau los raws lub suab uas hnov.
- Paub tig ntsia tuaj raws qhov txav.
- Paub tig ntsia tuaj raws qhov txav.
- Pib thawb tau lub cev thaum pw khwb rwg.
Cov Tshuaj Tiv Thaiv Kab Mob
- HepB, DTaP, Hib, PCV, IPV thiab RV (muaj ntau hom ntawm cov tshuaj tiv thaiv kab mob no yuav tau muab sib tov ua ke).
- Nrog koj tus kws kho mob tham txog thaum twg yuav tsum coj koj tus menyuam mus txhaj cov tshuaj tiv thaiv nirsevimab txhawm rau tiv thaiv tus kab mob RSV.
4 hlis Mus Ntsib Rau Ib Qho Kev Ntsuam Xyuas Menyuam Kev Noj Qab Haus Huv
Cov Hom Phiaj Tseem Ceeb
- Xyaum ua raws lwm tus xws li luag thiab mluag mluag.
- Pib hais nkwg.
- Paub tuav tau lub taub hau los ntawm nws tus kheej, muab tau nws txhais tes rau qhov ncauj.
Cov Tshuaj Tiv Thaiv Kab Mob
- HepB, DTaP, Hib, PCV, IPV thiab RV (muaj ntau hom ntawm cov tshuaj tiv thaiv kab mob no yuav tau muab sib tov ua ke).
- Nrog koj tus kws kho mob tham txog thaum twg yuav tsum coj koj tus menyuam mus txhaj cov tshuaj tiv thaiv nirsevimab txhawm rau tiv thaiv tus kab mob RSV.
6 hlis Mus Ntsib Rau Ib Qho Kev Ntsuam Xyuas Menyuam Kev Noj Qab Haus Huv
Cov Hom Phiaj Tseem Ceeb
- Pib paub cov neeg nws paub los ntawm cov neeg txawv sab nraud.
- Paub teb thaum hu nws lub npe, luag los sis qw thaum zoo siab.
- Paub dov mus los thaum pw khwb rwg rov qab, sawv tsa taus ceg rau ub no.
- Xav paub xav pom, muab tej yam khoom rau qhov ncauj.
Cov Tshuaj Tiv Thaiv Kab Mob
- HepB, DTaP, Hib, PCV thiab IPV (muaj ntau hom ntawm cov tshuaj tiv thaiv kab mob no yuav tau muab sib tov ua ke).
- Nrog koj tus kws kho mob tham txog:
- RV.
- Tshuaj tiv thaiv kab mob khaub thuas(pib thaum muaj noob nyoog 6 hlis).
- Tshuaj tiv thaiv nirsevimab txhawm rau tiv thaiv tus kab mob RSV.
9 hlis Mus Ntsib Rau Ib Qho Kev Ntsuam Xyuas Menyuam Kev Noj Qab Haus Huv
Cov Hom Phiaj Tseem Ceeb
- Ua tau ntau hom suab xws li “mamamama” thiab “babababa.”
- Txawj ua si kev nkaum thiab nrhiav.
- Paub muab khoom rau qhov ncauj, khaws tej yam khoom noj xws li cov khoom noj thaum sawv ntxov, cereal yam siv tus ntiv xoo thiab tus thawj ntiv tes.
- Paub zaum, nkag, rub ub no kom sawv thaum tuam tau.
Cov Tshuaj Tiv Thaiv Kab Mob
- Pib txij thaum muaj noob nyoog 6 hlis, yuav tsum tau coj koj tus menyuam mus txhaj tshuaj tiv thaiv kab mob khaub thuas. Nrog koj tus kws kho mob tham txog thaum twg yuav tsum tau coj koj tus menyuam mos mus txhaj tshuaj tiv thaiv kab mob khaub thuas.
12 hlis Mus Ntsib Rau Ib Qho Kev Ntsuam Xyuas Menyuam Kev Noj Qab Haus Huv
Cov Hom Phiaj Tseem Ceeb
- Quaj thaum koj tawm mus, xaiv neeg los sis txaj muag thaum pom neeg txawv.
- Ua taus ub no xws li co haus tsis kam los sis tsa tes ua baiv bais, xyaum hais koj cov lus.
- Muab ob yam los sib tsoo tau, uas raws koj qhia tau “khaws tej khoom ua si.”
- Mus zaum tau yam tsis tas tuav, sawv taus yam tsis tuav.
Cov Tshuaj Tiv Thaiv Kab Mob
- Kab Mob Siab Hom A (Hepatitis A; HepA; raws li sau hauv lus Askiv).
- Cov tshuaj tiv thaiv txuas ntxiv mus no yuav muab rau thaum muaj noob nyoog 12 hlis mus txog rau 18 hlis: Hib, DTaP, tshuaj tiv thaiv kab mob Qhua Pia Measles (Measles, Mumps, and Rubella; MMR, raws li sau hauv lus Askiv), PCV thiab tshuaj tiv thaiv kab mob Ua Qoob Chickenpox (Varicella-chickenbox; VAR; raws li sau hauv lus Askiv).
- Pib txij thaum muaj noob nyoog 6 hlis, yuav tsum tau coj koj tus menyuam mus txhaj tshuaj tiv thaiv kab mob khaub thuas. Nrog koj tus kws kho mob tham txog thaum twg yuav tsum tau coj koj tus menyuam mos mus txhaj tshuaj tiv thaiv kab mob khaub thuas.
Cov txiaj ntsig ntawm tshuaj tiv thaiv kab mob rau menyuam mosliab
Nws yog ib qho tseem ceeb uas yuav tau coj koj tus menyuam mus ntsib kws kho mob txhawm rau txhaj tshuaj tiv thaiv kab mob. Cov tshuaj tiv thaiv kab mob yuav ceev kom koj tus menyuam muaj dag zog thiab tiv thaiv kab mob.
Cov tshuaj tiv thaiv kab mob no yuav tiv thaiv thiab txo kev pheej hmoo txog kev muaj kab mob loj ntawm koj tus menyuam.
Kab Mob Siab Hom B (HepB) | Tiv thaiv kab mob thiab khees xaws ntawm siab. |
Kab Mob Siab Hom A (HepA) | Tiv thaiv kev kub taub haus, raws plab, kev nkees nkees. |
Kab Mob Diphtheria (DTaP) | Tiv thaiv teeb meem kev ua pa, cov leeg, hnoos hawb pob. |
Kab Mob Ua Npaws Loj Hemophilic Influenza Hom B (Hib) | Tiv thaiv kev mob rau daim npog hlwb (kab mob rau lub hlwb), mob ntsws muaj dej (kab mob rau lub ntsws), kab mob ntshav. |
Kab Mob Lub Ntsws Pneumococcal (PCV) | Tiv thaiv kev mob ntsws muaj dej (kab mob rau lub ntsws), kev mob rau daim npog hlwb (kab mob rau lub hlwb). |
Kab Mob Tuag Tes Tuag Taws Polio (IPV) | Tiv thaiv kev ua rau cov leeg tsis ua haujlwm, kev tsis taus, lub cev lossis tes tawv tsis zoo. |
Kab Mob Rotavirus (RV) | Tiv thaiv kev zawv plab. |
Kab Mob Ua Qoob Chickenpox (VAR) | Tiv thaiv kev sawv hlwv, kab mob tawv nqaij, leeg puas tsuaj, kev ua rau dig muag. |
Kab Mob Qhua Pia Measles (MMR) | Tiv thaiv kev mob ntsws muaj dej (kab mob rau lub ntsws), lag ntseg, puas hlwb. |
Kev txais koob txhaj tshuaj tiv thaiv kev mob khaub thuas ua npaws (Kev Mob Khaub Thuas) | Txhua xyoo yuav tiv thaiv kom txhob muaj mob hnyav los ntawm tus mob khaub thuas (ib yam kab mob rau lub ntsws). |
Nirsevimab | Tiv thaiv tus kab mob RSV, uas tuaj yeem ua rau muaj teeb meem loj txog ntawm kev ua pa ntawm cov menyuam mosliab. |
Yog koj tus menyuam tau plam ib yam tshuaj tiv thaiv lawm, koj tsis tas yuav pib txhaj dua tshiab.
Hu rau koj tus kws kho mob tam sim ntawd txhawm rau teem sijhawm rau ib qho kev sib ntsib “ncav sijhawm” thiab nug tej lus nug uas muaj. Nws ib qho tseem ceeb heev uas koj tus menyuam yuav tsum tau txais TXHUA hom tshuaj tiv thaiv kab mob.